viduriečiai

viduriẽčiai sm. pl. (2) Jn psn. 1. lietuviai aukštaičiai, gyvenantys ruožu tarp Joniškio ir Barbieriškio; pati ta tarmė: Visas aukštaičių plotas, žiūrint tam tikrų garsų ar jų junginių tarimo ar net išvirtimo skirtybių, skaidomas į vakariečių, viduriečių, rytiečių ir dzūkų tarmes A.Sal. | Palei Zietelos upę išsidėstę kaimai išlaikė savosios lietuvių kalbos aukštaičių viduriečių tarmę LEXXXV88. 2. aukštaičių vakariečių patarmės atstovai; veliuoniečiai; pati ta patarmė: Viduriečiams priklauso: Veliuonà, Vilkijà, Zapýškis ir Slavìkai A.Sal. Į Smalininkų apylinkes vėl persimeta vakariečių viduriečių, vadinamųjų veliuoniečių, ypatybių A.Sal.